snarglys

snarglys
1 snarglỹs sm. (3) K, Š, DŽ, NdŽ, (4) Rm, Mlt, NdŽ 1. R, MŽ, Sch235, M, LL229, LVIII976, Rtr, OG227 nosies vidų vilgančios gleivės: Snarglỹs iš nosies kabo Mlt. Kad išlindo snarglỹs – kaip ubago botagas Ds. Nutįsęs snarglys kaip pagalys LTR(Grk). Jis aptekęs snargliais J. Snarglį nušluostyti B. Netikęs, snárglį šluosto su rankove Brt. Aš atsiklaupiau, o ana tik snárglius šluosto (verkia per jungtuves) Vdk. Jei išvažiuosma, [padaužos vaikai] tavi snargliaĩs uždrabstys Krš. Snarglỹs išdrykęs, marškiniai par prajerką iširę, i lekiu Sk. Gražūs svotukai, pasidabinę, į suolą sėdo – snarglỹs varvėjo JV753. Aš ėsu kvieslys, po nosia snarglỹs; kai tas ištįs, tai kits išlįs Jrb. | prk.: Kad duosiu, tai raudonas snarglys lūpas surakys LTR(Lbv). ^ Puikiam žmoguo i snarglỹs pritinka Trk. Bagočiui (Gražiam Srj) ir snarglỹs tinka (pritinka Erž) Mrj. Kiek, vaike, sveri be snárglio? (juok.) Mrj. Vasarą su vartais, žiemą su snárgliu užgaišti Sch112(B). Mano megztinis kai snarglỹs (labai retas, nutįsęs) Jrb. Koks tiktai snárglį paneša, eina į mokyklą Erž. Snargliais apsiramstę vaikai jau eina mokyties Ggr. | Eik tu snárglį susišildyk (apšilk), o aš pažiūrėsiu arklį Bgt. Vėlai kėlęs, susivėlęs, snarglys nutįsęs (taip čiulba kregždė) LTsV736(Snt). Ubago snarglys apšalęs (svirtis žiemą) ž. Miške gimęs, miške augęs, pareina namon snarglio varvinti (svirtis) Škn. ║ prk. nosis: Esu trenkusi par snárglį ir neidavau su girtu šokti Grd. Kai duosiu per snar̃glį, tai raudonas burbulas iššoks Snt. 2. tokia arklių liga, įnosės: Arklių snarglio liga (plautis, pažandės, užžandės) LC1886,33. 3. Stak, Plšk kalakuto išauga ant snapo: Kalakutas su snárgliu oi piktas – tą snárglį tik iškiša! Jnk. Kumet kalakutas užpyksta, pasiputa, paraudonuo[ja], ir ano snarglỹs ištįsta Vkš. 4. prk. kas plonas, retas (apie drabužius): Kokį išdundėjusį snárglį duos, manys, ka kaži kas DūnŽ.
◊ per snárglį gáuti būti sumuštam: Jei neklausysi, gáusi per snárglį! Mrj. Kad tyli, tylėk – tuoj par snar̃glį gáusi Ėr.
snarglỹs ištį̃so
1. apie atidų klausymą: Tavo pasakų besiklausant, mun ir snarglỹs ištį̃so Vkš.
2. sakoma ilgai laukiant: Snarglỹs ištį̃so belaukant Vkš.
snárglį kìšti Mrj lįsti, kur nereikia: Kur, žioply, kišì snárglį?! Erž.
snarglỹs nenudžiū́vęs apie jauną, nesubrendusį: Da snarglỹs nenudžiū́vęs, o jau, matai, kaip kytrauja Slv. snárglio nenusišlúosto apie nesubrendusį, jauną: Snarglio dar nenusišluosto, o vesti baudžias Žem. snárglį nuléisti būti nuleipusiam: Tik aš da šiandie snárglį nenuléidęs, galiu da gert Jrb.
snárglį nusišlúostyti [iš panõsės] paaugti, ūgtelėti: Snárglį pirmiau nusišlúostyk, ne į tokius reikalus kiškias! Rdn. Nusišluostyk snarglį iš panosės – paskui galėsi šnekėt Plv.
snárglį nušlúostyti sugėdinti, pamokyti: I nušluostė snarglį tokiam ponuo NmŽ.
snárglį pakabìnti (var̃vinti) spoksoti, žiopsoti: Sėdi snárglį pakabìnęs Mrj. Nueik, tai jų vaikai pristoję snarglį varvina Snt. Ko čia snárglį var̃vini, bėk į kambarį! Šk.
snárglius paléisti labai susidomėti: Mudu su Roku ant pečiaus snárglius paléidę žiūriava Jrb.
snárglius sunèšti sueiti (apie vaikus): Vaikai, ko čia visi sùnešėt snárglius? Dkš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • snarglys — snarglỹs dkt. Snarglỹs bėga …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • snarglys — 2 snarglỹs, ė̃ smob. (4) žr. snarglius: 1. R295, MŽ394, J, Ser, NdŽ. 2. Vad, Lnkv, Šlv, Alvt, Šll, Vvr, Slnt Eik tu, snarglỹ! Pc. Snarglỹs! Tegu pirma pieną nuo lūpų nusišluosto, o paskui moko! Paį. Ateis kokia snarglė̃ ir snargliuosias DūnŽ.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sniurglys — 1 sniurglỹs sm. (3) Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Slm, Sdk, Šl, sniùrglis (1) K.Būg(Ds), NdŽ; Kos53, Ser 1. žr. 1 snarglys 1: Sniurglỹs varva par smakrą Ds. Anksčiau su sniùrgliu lakstydavo palei Lėvenį, o dabar didžiausias ponas Kp. Sniurglỹs kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ubagas — 1 ×ùbagas (s. l. ubog, brus. yбoг) sm. (3b), ė sf. (1) K, NdŽ, (1) K, BS149,188, NdŽ, Krš, Eig, ubãgė (2) NdŽ, Slnt, ubagė̃ (3b) Sch189, NdŽ, KŽ, Skr 1. Q87, H, H156,162, R, MŽ, Sut, Kos57, FrnW …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žvakė — žvãkė sf. (2) KBII92, LsB273, K.Būg, Rtr, Š, RŽ, DŽ, DūnŽ; H, L 1. DK19, SD1125, SD257,358, R, MŽ, MŽ326, N, BzF203, Vln57, LL243, LEVI446 kietos riebalinės medžiagos lazdelė su dagčiu, vartojama pasišviesti ir apeigoms: Žvakė lieta SD128. Žvakė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • schnarchen — Vsw std. (12. Jh.), mhd. snarchen, snarcheln Stammwort. Entsprechend nschw. snarka, mit Vokalwechsel ndd. snorken, nndl. snurken. Mit k Erweiterung (wie horchen zu hören) zu schnarren, in dessen Sippe ne. snore die gleiche Bedeutung hat.… …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

  • kliurkt — kliùrkt išt. Snarglỹs kliùrkt išbėgo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • bliurbesys — bliurbesỹs sm. (3a) bliurbėjimas, murmėjimas: Kam aš turiu klausyti bliùrbesio – aš nėko nesakau Grg. Uždaryk bliùrbesį, išsimislys toks snarglys čia mandravot! Grg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bubis — bùbis sm. (2) 1. Ms, Mžk, Štk, Trš žr. 2 bubas 1: Neik ten, bùbis pagaus! Grg. Nekriok, bùbiui atiduosiu Grz. Neik artie pri prūdelio – bùbis įtrauks Vkš. Lieknuose bubiai ir vėlės tankiai šmaižiusios S.Dauk. 2. Krt vk. nosies nešvarumas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bėgti — bėgti, a, o intr. 1. SD377, R greitais žingsniais, šuoliais judėti kuria nors kryptimi, lėkti: Bėga kiškis per dirvoną Rm. Žmogus bėga tekinas, arklys – risčia, zovada ir šuoliais K. Bėga neatgaudamas kvapo Kv. Vedu visą kelią bėgova Grg. Mane… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”